prosvetimis

prósvetimis, -ė adj. (1) 1. visiškai svetimas: Jis man buvo prosvetimis rš. Svetimas prósvetimis butą gavo Slnt. Giminės ką ten [gaus], ale svetimas prosvetimis pasilokamijo Grg. Svetimas prósvetimis bėr muno mamos žentas Lnk. 2. NdŽ truputį svetimas.